Arturo Tolentino | |
---|---|
![]() | |
Maika-9 a Bise Presidente ti Filipinas | |
Nagakem Pebrero 16, 1986 – Pebrero 25, 1986 | |
Presidente | Ferdinand E. Marcos |
Inunaan ni | Nawaswas[1] Naudi a tinengngel ti itulo babaen ni Fernando Lopez |
Sinaruno ni | Salvador Laurel |
Maika-12 a Presidente ti Senado ti Filipinas | |
Nagakem Enero 17, 1966 – Enero 26, 1967 | |
Presidente | Ferdinand Marcos |
Inunaan ni | Ferdinand Marcos |
Sinaruno ni | Gil Puyat |
Ministro ti Ganganaet a Pannakibiang | |
Nagakem 1984–1985 | |
Presidente | Ferdinand Marcos |
Inunaan ni | Manuel Collantes (Agtigtignay) |
Sinaruno ni | Pacifico A. Castro (Agtigtignay) |
Senador ti Filipinas | |
Nagakem Hunio 30, 1992 – Hunio 30, 1995 | |
Nagakem Disiembre 30, 1957 – Septiembre 23, 1972 | |
Pangulo ti Kaaduan ti Senado ti Filipinas | |
Nagakem 1970 – Septiembre 23, 1972 | |
Presidente | Ferdinand Marcos |
Inunaan ni | Jose Roy |
Sinaruno ni | Bakante[2] Orly Mercado |
Mambabatas Pambansa manipud iti Manila | |
Nagakem Hunio 30, 1984 – Pebrero 16, 1986 Agserserbi kenni Lito Atienza, Eva Estrada-Kalaw, Carlos Fernando, Mel Lopez, ken ni Gonzalo Puyat II | |
Rehional a Pannakabagi manipud iti Nailian a Kapitolio a Rehion | |
Nagakem Hunio 12, 1978 – Hunio 5, 1984 | |
Kameng ti Kamara dagiti Pannakabagi ti Filipinas manipud iti Maikatlo a Distrito Manila | |
Nagakem Disiembre 30, 1949 – Disiembre 30, 1957 | |
Inunaan ni | Napartuat ti puesto |
Sinaruno ni | Ramon Bagatsing |
Dagiti bukod a salaysay | |
Naiyanak | Tondo, Manila | Septiembre 19, 1910
Natay | Agosto 2, 2004 Siudad ti Quezon, Metro Manila | (tawen 93)
Pakipagilian | Pilipino |
Partido ti politika | Nationalist People's Coalition Kilusang Bagong Lipunan Nacionalista |
A(s)sawa | Consuelo David Pilar Adorable Constancia Conde |
Ni Arturo Modesto Tolentino (Septiembre 19, 1910 – Agosto 2, 2004) ket maysa id a prominente a pigura iti politika idiay Filipinas ken nabiit idi a nagtengngel iti puesto ti bise presidente. Isu ket nalatlatak nga ammo a kas ti ama ti “doktrina ti purpuro” iti Filipinas ken eksperto iti Linteg iti Baybay.