Adonijas

Adonijas (hebr. ‏אֲדֹנִיָּה‎‏‎ = ’Ǎḏōnīyyā – 'Mano Viešpats yra Jah') – Senojo Testamento personažas, ketvirtasis Izraelio karaliaus Dovydo sūnus (2 Sam 3, 4),^[1] kurio jis susilaukė su Hagita.^[2]

Po vyresniųjų brolių Amnono ir Abšalomo mirties tapo sosto įpėdiniu. Visgi pirmenybė suteikta jaunesniajam broliui Saliamonui. Nepaisant to, Adonijas, mirštant tėvui, savavališkai pasiskelbė karaliumi. Tuomet Natanas ir Batšeba įkalbėjo Dovydą įsakyti, kad Saliamonas tučtuojau būtų paskelbtas karaliumi ir įvesdintas į sostą. Adonijas pabėgo ir rado prieglobstį prie aukuro (įsitvėrė jo ragų). Saliamonas jam atleido už tokį elgesį su sąlyga, kad šis pademonstruos esąs „vertas vyras“ (1 Kar 1, 5-53). Vėliau Adonijas antrą kartą bandė užgrobti sostą, tačiau buvo suimtas ir nužudytas (1 Kar 2, 13-25).^[1][2]

1. ↑ ^{1,0 1,1} „Easton's Bible Dictionary“, 1897 m. leidimas, straipsnis „Adonijah“.
2. ↑ ^{2,0 2,1} Adonijo paminėjimai Biblijoje