Agresijos nusikaltimas

Agresijos nusikaltimas, arba nusikaltimas prieš taiką – valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę.^[1] Romos statute agresijos aktais, galinčiais užtraukti asmeninę baudžiamąją atsakomybę, laikomi: karinis įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją, karinė okupacija, svetimos valstybės teritorijos aneksija naudojant ginkluotą jėgą, bombardavimas, uostų blokavimas.^[2] Agresijos aktas laikomas vadovybės nusikaltimu, kurį gali padaryti tik valstybės agresijos politiką formuojantys, o ne ją vykdantys asmenys.

Agresijos neteisingumo idėja randama teisingo karo teorijoje, kurioje kariauti be pateisinamos priežasties savigynai yra neteisinga. Po Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metais, sovietų teisininkas Aronas Traininas pateikė pirmąjį sėkmingą pasiūlymą kriminalizuoti agresiją.^[3] Niurnbergo karinio tribunolo chartija numatė baudžiamąją atsakomybę už agresyvų karą.^[4] Kiti Antrojo pasaulinio karo dalyviai buvo teisiami už agresiją Suomijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Japonijoje.^[5]

Visuotinai pripažįstama, kad agresijos nusikaltimas egzistuoja tarptautinėje paprotinėje teisėje.^[6] Apibrėžimus ir sąlygas, kuriomis Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikcijai priklauso šis nusikaltimas, 2010 m. priėmė teismo šalys.^[7] Agresija yra baudžiama pagal kai kurių šalių įstatymus; už ją gali būti persekiojama pagal visuotinę jurisdikciją.^[8]

Agresija, kartu su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, yra vienas sunkiausių tarptautinės baudžiamosios teisės nusikaltimų. 1946 m. ​​Niurnbergo tribunolas nusprendė, kad agresija yra „aukščiausias tarptautinis nusikaltimas“.^[9] Agresija pripažįstama nusikaltimu prieš užpultą valstybę, tačiau taip pat gali būti laikoma nusikaltimu prieš asmenis, kurie žuvo ar nukentėjo dėl karo.^[10]

1. ↑ Sayapin 2014, p. 105.
2. ↑ „Agresija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-11-23.
3. ↑ Sellars 2013, pp. 51–52.
4. ↑ Sellars 2013, p. x.
5. ↑ Clark 2013, p. 392.
6. ↑ Kemp 2010, pp. 202, 207.
7. ↑ „Rome statute of the International Criminal Court – Rome, 17 July 1998 – Amendments to the Rome Statute of the International Criminal Court – Kampala, 11 June 2010 – Adoption of Amendments on the Crime of Aggression“ (PDF). United Nations. 2010-11-30. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-04-24. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.
8. ↑ Scharf, Michael P. (2012). „Universal Jurisdiction and the Crime of Aggression“. Harvard International Law Journal. 53: 357.
9. ↑ Sellars 2013, p. 165.
10. ↑ May 2016, p. 279.