Algirdas

Kitos reikšmės – Algirdas (reikšmės).

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Algirdas
Lietuvos didysis kunigaikštis
Imaginacinis portretas, 1578 m.
Gediminaičiai
Gimė	1296 m. vasario 11 d.
Mirė	1377 m. gegužės 24 d. (81 metai)
Tėvas	Gediminas
Motina	Olga (?)
Sutuoktinis (-ė)	Marija Vitebskietė, Julijona Tverietė
Vaikai	Marijos Andrius Polockietis Dmitrijus Vladimiras Julijonos Jogaila Skirgaila Švitrigaila Aleksandra
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1345 m. – 1377 m. (~32 metai)
Pirmtakas	Jaunutis
Įpėdinis	Jogaila
Vitebsko kunigaikštis
Valdė	1320 m. – 1377 m. (~57 metai)
Pirmtakas	Jaroslavas Vasiljevičius
Įpėdinis	Julijona Tverietė
Zaslavlio kunigaikštis Valdė 1320 m. – 1345 m. (~25 metai) Pirmtakas Nežinomas Įpėdinis Jaunutis
Vikiteka	Algirdas

Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318–1345 m.). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila.

Prieš tapdamas didžiuoju kunigaikščiu, Algirdas valdė Vitebsko kunigaikštystę (nuo 1318 m.). 1345 m., padedamas brolio Kęstučio, atėmė valdžią iš kito savo brolio – Jaunučio. Kęstutis, tada tapęs LDK submonarchu, rūpinosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiais su kryžiuočiais ir Lenkija (Algirdo valdymo laikotarpiu etninė Lietuva išgyveno ~100 kryžiuočių žygių ir surengė ~40 atsakomųjų žygių į Vokiečių ordino valdas), o pats Algirdas veikė daugiausia rytuose, plėsdamas bei stiprindamas LDK valdžią rusėnų žemėse.

Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas buvo vienas gabiausių pagoniškosios Lietuvos valstybininkų. Lietuvos gynyboje pasižymėjo brolis Kęstutis, o Algirdas buvo Lietuvos plėtros grindėjas. Jis nuosekliai vykdė plėtros politiką, padvigubindamas LDK valstybės plotus ir suteikdamas Lietuvai reikalingų karių bei resursų kovoti prieš Vokiečių ordino agresiją, kurią talkino Vakarų Europos riteriai.^[1]

1. ↑ Budreckis (2021), p. 9.