Altajaus kalnai | |
---|---|
![]() | |
Šalis | Rusija, Mongolija, Kinija, Kazachstanas |
Aukščiausi kalnai | Beluchos kalnas |
Kalnagūbriai | Mongolijos Altajus, Gobio Altajus, Rusijos Altajus |
Upių ištakos | Katūnė, Buchtarma, Bija, Čuja |
Ežerai | Teleckojės ežeras |
Uolienos | |
Plotas | 741 tūkst. km² |
Altajaus kalnai, Altajus (rus. Алтайские горы, mong. Алтайн нуруу – „Aukso kalnai“, kin. 阿尔泰山脉) – kalnynas Centrinėje Azijoje, Rusijos, Kazachstano, Mongolijos ir Kinijos teritorijose. Grandinės ilgis virš 2000 km. Sistemą sudaro smarkiai apirę kalnai, sudarantys Obės, Irtyšiaus, Jenisėjaus ir Centrinės Azijos upių vandenskyrą. Aukščiausia vieta – Beluchos kalnas (4506 m). Altajaus kalnų sistema dalinama į tris dalis: Altajų (buvusį Tarybinį Altajų, Šiaurinį Altajų), Mongolijos Altajų ir Gobio Altajų. Pagal geologinę sandarą Altajaus kalnai skirstomi į kaledoninėje kalnodaroje susidariusį Kalnų Altajų ir hercininėje kalnodaroje susidariusį Rūdinį Altajų.