Alytaus apskritis

Apie XX a. tarpukario apskritį žr. Alytaus apskritis (1915–1950).

Alytaus apskritis
(Išsamiau) (Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Administracinis centras	Alytus
Savivaldybių skaičius	5
Įkūrimo data	1994 m.
Gyventojų (2021)	137 741 (7)[1]
Plotas	5 425 km² (6)
Tankumas (2021)	25 žm./km²
ISO 3166-2	LT-AL
Vikiteka	Alytaus apskritisVikiteka

Alytaus apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apėmusi didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.

1. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.