Anima ir animus

Anima (lot. anima - siela) ir animus (lot. animus - protas) yra K. G. Jungo analitinės psichologijos sąvokos. Tai yra du svarbiausi archetipai, t. y. kolektyvinėje pasąmonėje esantys ir nuo individualaus pažinimo nepriklausomi pirminiai vaizdiniai, kurie pasireiškia ir per religinius pasakojimus, mitus, sapnus.

Analitinės psichologijos kritikai bei dalis šios mokyklos šalininkų nurodo, kad Jungas apibūdindamas anima ir animus sąvokas į jas perkėlė savo laikmečiui būdingus vaidmenų stereotipus, t. y. anima įvardindamas kaip vyro nesąmoningąją pusę, o animus - kaip moters.