Antiklinorijus

Antiklinorijus (iš anti… ir sen. gr. klinō – 'lenkiu' + oros – 'kalnas') – stambus ir sudėtingas išlenktas Žemės plutos geologinis darinys, kurį sudaro daug besikaitaliojančių raukšlių (antiklinų, sinklinų).[1] Jos suformuoja vieną bendrą antiklinos tipo pakilumą, kurios didelis spindulys.[1] Dariniui būdinga pailga forma,[2] nedideli sparnų polinkio kampai.[1]

Antiklinorijai susiformuoja geosinklinose, kai Žemės pluta ilgą laiką kyla ir raukšlėjasi.[3] Dažniausiai nemažą plotą (keletą šimtų kilometrų) užimanti antiklininė smulkių raukšlių virtinės išgauba paviršiaus reljefe suformuoja kalnagūbrius (tarp jų Didysis Kaukazo kalnagūbris, Uraltau, Tarbagatajus).[1]

Šios geologinės struktūros raukšlės šlaituose pereina į stūmius ir antstūmius.[3] Raukšlių ašinių plokštumų išsidėstymas primena vėduoklę.[2] Didelių magmos intruzijų pasitaiko vidurinėse dalyse.[3] Seniausios uolienos paviršiuje atsiveria ties antiklinorijaus ašimi, o šonuose jos jaunesnės[1] (šalimais esančiuose sinklinorijuose paviršiuje atsiveria jaunesnės ir ne tokios metamorfizuotos uolienos).[3]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 10-11.
  2. 2,0 2,1 Antiklinorijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-01-19.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 AntiklinorijusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 252 psl.

From Wikipedia, the free encyclopedia · View on Wikipedia

Developed by Nelliwinne