Argumentas (logika)

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Argumentas logikoje ir filosofijoje – tvirtinimų serija, siekiant įtikinti kažką kažkuo ar pagrįsti išvados priėmimo priežastis.[1][2] "Bendra forma "argumento" kalba yra tokios prielaidos (paprasti pasiūlymai, pareiškimai ar sakinių formą) palaikant reikalavimą: išvada.[3][4][5] Kai kurių argumentų struktūra gali taip pat būti išdėstyta oficialia kalba, ir formaliai apibrėžti "argumentai" gali būti padaryti nepriklausomai nuo natūralios argumentų kalbos, kaip matematikoje, logikoje ir informatikoje.

Tipiškame dedukciniame argumente, daroma prielaida jog tiesa, suteikia garantijos pateikti išvadas, o indukciniame argumente yra manoma, kad jie suteikia priežastis remtis išvadomis tikėtinos tiesos.[6] Įvertinimų standartai nededukciniuose argumentuose gali remtis skirtingais ar papildomais kriterijais negu tiesa, pavyzdžiui, įtikinamumas vadinamas "būtinais reikalavimais" nepaprastuose argumentuose,[7] hipotezių kokybė reproduktuojasi, atskleidime naujų galimybių mąstymui ir vaidybai.[8]

Standartai ir kriterijai, panaudoti vertinant argumentus ir jų samprotavimo formos, yra studijuojami logikoje.[9] Būdai suformuluoti argumentus efektyviai studijuojami retorikoje (žr. taip pat: argumentacijos teorija). Argumentas oficialia kalba rodo logišką formą simboliškai atstovautos ar natūralios argumentų kalbos, gautų jos interpretacijų.

  1. "Argument", Internet Encyclopedia of Philosophy." "Kasdieniame gyvenime, mes dažnai naudojame žodį "argumentas", tai reiškia verbalinį ginčą ar nesutarimą. Tai nėra būdas, kuriuo šis žodis yra paprastai naudojamas filosofijoje. Tačiau, šie du naudojimai yra susieti. Normalu, kai du žmonės žodžiu nesutinka vienas su kitu, kiekvienas asmuo bando įtikinti kitą, kad jo požiūris yra teisingas. Filosofijoje, "argumentai" yra tie tvirtinimai, kuriuos asmuo stengdamasis įtikinti kažką kažkuo, arba pateikti priežastis duotai išvadai priimti."
  2. Ralph H. Johnson, Manifest Rationality: A pragmatic theory of argument (New Jersey: Laurence Erlbaum, 2000), 46-49.
  3. Ralph H. Johnson, Manifest Rationality: A pragmatic theory of argument (New Jersey: Laurence Erlbaum, 2000), 46.
  4. The Cambridge Dictionary of Philosophy, 2nd Ed. CUM, 1995 "Argument: a sequence of statements such that some of them (the premises) purport to give reason to accept another of them, the conclusion"
  5. Stanford Enc. Phil., Classical Logic
  6. "Deductive and Inductive Arguments," Internet Encyclopedia of Philosophy.
  7. hCharles Taylor, "The Validity of Transcendental Arguments", Philosophical Arguments (Harvard, 1995), 20-33. "[Transcendental] arguments consist of a string of what one could call indispensability claims. They move from their starting points to their conclusions by showing that the condition stated in the conclusion is indispensable to the feature identified at the start… Thus we could spell out Kant's transcendental deduction in the first edition in three stages: experience must have an object, that is, be of something; for this it must be coherent; and to be coherent it must be shaped by the understanding through the categories."
  8. Kompridis, Nikolas (2006). „World Disclosing Arguments?“. Critique and Disclosure. Cambridge: MIT Press. pp. 116–124. ISBN 0262277425.
  9. "Argument", Internet Encyclopedia of Philosophy."

From Wikipedia, the free encyclopedia · View on Wikipedia

Developed by Nelliwinne