Asagas – demonas Mesopotamijos mitologijoje, dangaus dievo Anu ir žemės deivės Ki sūnus. Apie jį pasakojama šumerų Lugal-e poemoje. Teigiama, kad buvęs itin atgrasios išvaizdos, turėjęs galią, dėl kurios žuvys gyvos išvirdavusios upėse.[1]
Asagas apvaisinęs kalnus ir taip gimusios akmeninės būtybės, lydėdavusios jį mūšiuose. Asago kariuomenę nugalėjęs dievas Ninurta (Ningirsu), o pagal kitą versiją – Adadas (Iškuras). Šiame mite įžvelgiamas nuogąstavimas, kurį jautė Mesopotamijos žemumos gyventojai Zagroso kalnų gyventojų atžvilgiu.[1]
Asago buveinė iš Lugal-e poemos nėra iki galo aiški. Gyvenęs požemio pasaulyje arba kalnuose. Kaip pasakojama Lugal-e poemoje, Ninurta užpuolė Asagą su savo ginklu (Šarur), tačiau nenurodoma, ar Asagas buvo užmuštas.[2]
Asago išvaizda mituose nėra detaliau apibūdinama, tačiau kai kurie archeologiniai radiniai, kaip manoma, vaizduoja būtent Ninurtos pergalę prieš Asagą. Reljefinėse plokštėse, pastatytose karaliaus Ašurnasirpalo II laikais abipus įėjimo į Ninurtos šventyklą Kalhu (Nimrudo) mieste, pavaizduotas liūtas-slibinas, kurį žaibais tranko dievas. Be to, aptikta Asirijos imperijos laikotarpiu datuojamų antspaudų, kuriuose vaizduojama panaši scena.[1]