Aurunkai (lot. Aurunci, gr. ausones) – italikų gentis, prieš įsigalint Romai gyvenusi į pietryčius nuo Romos. Maždaug IV a. pr. m. e. nukariauta ir sunaikinta romėnų.[1][2]
Aurunkai priklausė oskų etninei ir kalbinei grupei. Aurunkai gyveno į pietus nuo volskų, Lacijaus ir Kampanijos sandūroje, tarp Liri ir Volturno upių. Jų sostinė buvo Suessa Aurunca.[2] Priešistoriniais laikais kol aurunkai nebuvo išstumti iš Kampanijos samnitų ir sidicinų, jų gyvenama teritorija buvo žymiai platesnė ir tęsėsi iki pat Kampanijos lygumos.