Australija

Australijos Sandrauga angl. Commonwealth of Australia
Vėliava Herbas
Himnas: „Pirmyn, Australija graži“
Australija žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų
Sostinė	Kanbera
Didžiausias miestas	Sidnėjus
Valstybės vadovai  • Karalius  • Generalgubernatorė  • Ministras Pirmininkas	Karolis III Sam Mostyn Anthony Albanese
Plotas  • Iš viso  • % vandens	7 692 024 km2 (6) 1,79 %[1]
Gyventojų  • 2022  • Tankis	25 923 200[2] (53) 3,4 žm./km2 (192)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 1 748,334[3] mlrd. $ (13) 67 464[3] $ (11)
Valiuta	Australijos doleris ($)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC nuo +8 iki +11 taikoma ne visur
Nepriklausomybė Konstitucinis aktas Vestminsterio statutas Australijos aktas	nuo Jungtinės Karalystės 1901 m. sausio 1 d. 1931 m. gruodžio 11 d. 1986 m. kovo 3 d.
Interneto kodas	.au
Šalies tel. kodas	+61
Kirčiavimas	Austrãlija[4]

Šis straipsnis apie valstybę. Apie žemyną skaitykite straipsnyje Australija (žemynas).

Australija (angl. Australia), oficialiai Australijos Sandrauga (angl. Commonwealth of Australia) – šešta pagal plotą pasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos salą ir daug mažesnių aplinkinių salų. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. Australija yra seniausias,^[5] lygiausias,^[6] ir sausiausias žmonių gyvenamas žemynas,^[7][8] iš kitų žemynų taip pat išsiskiriantis skurdžiausiu dirvožemiu.^[9][10]

Australijai priklausančios teritorijos: Indijos vandenyne – Ašmoro ir Kartjė salos, Kalėdų sala, Kokosų salos, Ramiajame vandenyne – Norfolko sala, Koralų jūros salų teritorija, Antarktyje – Australijos Antarktinė teritorija ir Herdo ir Makdonaldo salų teritorija.

Australijos ekonomika – klestinti. Jos BVP vienam gyventojui yra vienas aukščiausių pasaulyje (15-as rodiklis 2021 m. duomenimis)^[11], o pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą yra aštunta (2020 m. duomenimis)^[12]. Australija yra regioninė galia, turinti 12-ą didžiausią kariuomenę (2021 m, duomenimis)^[13] Gyvenimo kokybė, demokratija, visuomenės sveikata, švietimas, ekonominė laisvė, pilietinės teisės, saugumas ir politinės teisės Australijoje vertinama kaip viena geriausių pasaulyje,^[14]. Australijos didmiesčiai, anot reitingų, pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe.^[15] Australija yra JTO, G20, EBPO, PPO, ANZUS, AUKUS, Penkių akių, Keturšalio saugumo dialogo, Azijos-Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo, Ramiojo vandenyno salų forumo, Ramiojo vandenyno bendrijos ir Tautų Sandraugos narė.

„Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma Pietų Žemė). Taip vadinta pusiau mitinė teritorija kažkur toli pietuose.^[16]

1. ↑ „Surface water and surface water change“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
2. ↑ „Population clock“. Australian Bureau of Statistics website. Commonwealth of Australia. 2022-07-07. Nuoroda tikrinta 2022-07-07.
3. ↑ ^{3,0 3,1} „Report for Selected Countries and Subjects: April 2022“. Tarptautinis valiutos fondas. 2022 m. balandžio mėn.
4. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
5. ↑ Korsch RJ.; et al. (2011). „Australian island arcs through time: Geodynamic implications for the Archean and Proterozoic“. Gondwana Research. 19 (3): 716–734. Bibcode:2011GondR..19..716K. doi:10.1016/j.gr.2010.11.018. ISSN 1342-937X.
6. ↑ Macey, Richard (2005-01-21). „Map from above shows Australia is a very flat place“. The Sydney Morning Herald. ISSN 0312-6315. OCLC 226369741. Nuoroda tikrinta 2010-04-05.
7. ↑ „The Australian continent“. Bureau of Meteorology. Suarchyvuotas originalas 2020-04-17. Nuoroda tikrinta 2018-08-13.
8. ↑ „Deserts“. Geoscience Australia. Australian Government. 2014-05-15. Nuoroda tikrinta 2018-08-13.
9. ↑ Kelly, Karina (1995-09-13). „A Chat with Tim Flannery on Population Control“. Australian Broadcasting Corporation. Suarchyvuotas originalas 2010-01-13. Nuoroda tikrinta 2010-04-23. „Well, Australia has by far the world’s least fertile soils“.
10. ↑ Grant, Cameron (2007 m. rugpjūčio mėn.). „Damaged Dirt“ (PDF). The Advertiser. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-06. Nuoroda tikrinta 2010-04-23.
11. ↑ „World Economic Outlook Database, April 2022“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. 2022-04-19. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.
12. ↑ Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). Jungtinių Tautų Vystymosi programa. 2020-12-15. pp. 343–346. ISBN 978-9-211-26442-5. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-12-15. Nuoroda tikrinta 2020-12-15. {{cite book}}: |website= ignoruotas (pagalba)
13. ↑ Tian, Nan; Fleurant, Aude; Kuimova, Alexandra; Wezeman, Pieter D.; Wezeman, Siemon T. (2022-04-24). „Trends in World Military Expenditure, 2021“ (PDF). Stockholm International Peace Research Institute. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-04-25.
14. ↑ „Australia: World Audit Democracy Profile“. WorldAudit.org. Suarchyvuotas originalas 2007-12-13. Nuoroda tikrinta 2008-01-05.
15. ↑ „Melbourne named world's most liveable city“. ABC News (Australijos anglų). 2014-08-19. Nuoroda tikrinta 2022-01-15.
16. ↑ В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.