Kilmingųjų titulai |
---|
![]() |
Monarchai
|
Tituluoti kilmingieji
|
Neapibrėžtos padėties
|
Baronetas (angl. baronet) – paveldimas Didžiosios Britanijos bajorų titulas, kurį suteikia Didžiosios Britanijos karaliai.[1] Baronetas laikomas tarpiniu titulu tarp barono ir netituluoto bajoro, o šiais laikais – riterio (šiais laikais riteris nebėra karinės kvalifikacijos vardas). Panašaus lygio titulas buvo baneretas (banneret 'vėliavinis riteris'), tačiau baneretas – tai aukštesnio laipsnio riteris, turintis teisę vadovauti riterių būriui.
Baronetai (kaip ir kai kurie kiti bajorų titulai) būna dvejopi – paveldimi (titulą paveldi vyriausias sūnus) ar asmeniniai (titulą turi tik tas asmuo, kuriam jis suteiktas, o jo vaikai paveldi tik pagarbumo titulus).
Dabartinę baronetų titulo suteikimo tvarką pradėjo Anglijos karalius Jokūbas I (James I) 1611 m.
Baronetė (moteris, asmeniškai turinti šį titulą, kas retai pasitaiko) angliškai vadinasi baronetess. Baronetystė (baroneto titulo turėjimas) angliškai vadinamas baronetcy.
Kitose Europos šalyse baronetų nebūdavo, nors D. Britanijos karaliai yra suteikę šį titulą ir kai kuriems kitų šalių gyventojams. Kai kurie kitų šalių bajorų žemieji titulai kartais prilyginami baronetams, pvz., Austrijos ir P. Vokietijos edleriai.
Baronetai skiriasi nuo kitų tituluotų bajorų tuo, kad jie nėra perai, šis titulas nesuteikdavo teisės būti Lordų Rūmų nariu. D. Britanijos vyresnumo eilėje (order of precedence) baronetai yra viršesni už riterius, išskyrus Keliaraiščio (Order of the Garter) ir Dagio ordinų (Order of the Thistle) riterius.