Barta – viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos žemių. Ši žemė buvo į pietryčius nuo Notangos ir Varmės (nuo jų skyrė Alna).[1] Šiaurėje nuo Bartos buvo Nadruva, pietuose - Galinda. Žymiausia vietovė buvo Raistpilis (vėliau vokiečių Rastenburgas).
Kryžiuočiams užkariavus Pagudę ir įkūrus Heilsbergą iš čia buvo puolama Barta. 1245 m. buvo užimtas Rešlius.
XVI–XVII/XVIII a. šiaurinė jos dalis (Alnos žemupio dešiniųjų intakų upynas) sudarė pietvakarinę Mažosios Lietuvos dalį.