Belgai

Belgai (lot. Belgae) – vardas, kurį romėnų karvedys Gajus Julijus Cezaris davė galų gentims, gyvenusioms šiauriau Senos (lot. Sequana) ir Marnos (lot. Matrona). Pirminė jų gyventa teritorija buvusi tarp Senos ir Reino. Cezaris skyrė belgus nuo galų ir akvitanų, kitų genčių grupių, gyvenusių teritorijoje, kurią romėnai vadino Galija ir daugmaž apėmusioje dabartinės Prancūzijos teritoriją ir kaimyninėmis teritorijomis.

Dabartinė Belgija, kuri egzistuoja nuo 1830 m. savo pavadinimą gavo iš dalies dėl šioje teritorijoje senovėje gyvenusių belgų, tačiau tarp Antikos belgų ir dabartinės Belgijos jokio istorinio perimamumo nėra.