Biosauga

Biosauga (biologinė sauga) – disciplina, užsiimanti didelio masto biologinio integralumo praradimo prevencija, kadangi tai susiję su ekologija ir žmogaus sveikata.

Biosauga susijusi su šių sričių nagrinėjamomis problemomis:

• ekologija (į ekoregioną įvežamos gyvybės formos);
• žemės ūkis (svetimų virusinių, transgeninių genų, prionų (pvz., kempinligės) grėsmės mažinimas, maisto bakterinio apkrėtimo pavojaus mažinimas);
• medicina (biologinės kilmės produktų (organų, audinių), genetinės terapijos produktų, virusų keliamos grėsmės kontrolė; laboratorijų kontrolė)
• chemija (pvz., į vandenį patekusių nitratų poveikis ekosistemoms ir žmogaus sveikatai, PCB neigiama įtaka vaisingumui, kt.);
• egzobiologija (pvz., NASA stategija dėl galimų Žemei svetimų mikroorganizmų, kurie gali būti bandiniuose, surinktuose kosmose, taip vadinamas "5-asis biosaugos lygis").

Tarptautiniame biosaugos protokole daugiausia aptariama biosauga žemės ūkyje, bet daug interesų gynimo grupių siekia jį išplėsti ir įtraukti postgenetines grėsmes: naująsias molekules, dirbtinas gyvybės formas ir netgi robotus, kurie gali tapti tiesioginiais konkurentais natūralioje mitybos grandinėje.

Biosauga tokiose srityse kaip žemės ūkis, chemija, medicina, egzobiologija ir panašiai paprastai reiškia atsargumo principo pritaikymą ir naują saugos apibrėžimą, kuriame dėmesys sutelkiamas ne tiek į grėsmės prigimtį, kiek į biologinę prigimtį organizmo, kuriam kyla grėsmė.

Kai svarstoma biologinio ginklo grėsmė ar naujos, hipotetinės grėsmės (pvz., naujos dirbtiniu būdu gautos bakterijos, robotai), paprastai sutinkama, kad biosaugos atsargumo priemonės nėra pakankamos. Sudėtingomis grėsmėmis užsiima nauja sritis - biosaugumas.

Biosaugos lygis - atsargumo priemonių griežtumas, taikomas su infekuotomis medžiagomis dirbančioms laboratorijoms; dėl jų reikalingumo sprendimus JAV priima Ligų kontrolės ir prevencijos centrai.