Brahmanai (skr. ब्राह्मण = IAST: brāhmaṇa- „susijęs su Brahmanu = žinantis šventąją tiesą“) – vienas iš keturių luomų (varnų) hinduizmo socialinėje santvarkoje. Tradiciškai jam priklausanti visuomenės dalis turi lemiamą vaidmenį religinėje sferoje ir elitinėje intelektualinėje kultūroje. Šiai visuomenės daliai priklauso dvasininkai ir mokslininkai – aukščiausio luomo atstovai Indijoje. Brahmanai rečituoja vedas, atlieka apeigas, aiškina kitoms 3 kastoms priklausantiems žmonėms jų dharmą, dalyvauja mokslinėje ir intelektualinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime.[1] Brahmanų privilegija lemia tai, kad jie privalo laikytis griežtų religinių-socialinių normų (drabužių devėsena, maitinimasis, apeiginės švaros palaikymas ir pan.).
Brahmanai atsirado I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje Šiaurės Indijoje. Įvedus Brahmos kultą ir sudėtingus religinius ritualus, žynio pareigos tapo paveldima profesija. Brahmanai užima aukščiausią pakopą kastų hierarchijoje Indijos tautose, išpažįstančiose hinduizmą. Dabar Indijoje brahmanai dirba ne tik kulto tarnais, bet ir valdymo aparate, teisme, įstaigose, taip pat verčiasi žemdirbyste ir amatais.[2] Kitos varnos: kšatrijas, vaišijas ir šudra.
Žmogus gimęs brahmanų šeimoje yra vadinamas: