Chromosoma

Chromosoma (lot. chromosoma, nuo gr. χρῶμα 'dažas' + σῶμα 'kūnas') – ląstelės branduolio dalis, kurią sudaro DNR ir histonai. Chromatinas sudaro chromosomas. Chromatinas nesidalijančiose ląstelėse yra dekondensuotų gijų pavidalo. Pati chromosoma sudaryta iš dviejų išilgai einančių gijų – chromatidžių. Kompaktinės chromosomos būna lazdelės formos. Chromosomoje yra skiriama pirminė persmauga – centromera ir pečiai. Chromosomų pečiuose yra storesnės ir intensyviau nusidažiusios sritys – chromomeros, kurios kaitaliojasi su tarpchromosominiais siūlais. Dėl to chromosoma gali būti panaši į nevienodai suvertus karolius.
Žmogaus somatinėse ląstelėse ir zigotoje yra 46 chromosomos (katės – 38, bulvės – 48 chromosomos), šis skaičius vadinamas diploidiniu (2n) chromosomų rinkiniu. Diploidiniame rinkinyje kiekviena chromosoma turi beveik identiškos genetinės kompozicijos antrininkę – homologinę chromosomą. Jose išsidėsto požymiui darančios itaką sekos – aleliai. Perpus mažesnis neporinis chromosomų rinkinys vadinamas haploidiniu (n). Jis nurodo, kiek yra skirtingų (nehomologinių) chromosomų. Haploidinis chromosomų rinkinys dažniausiai sutinkamas lytinėse ląstelėse (gametose) ir sporose.

Pagal centromeros padėtį yra skiriami trys chromosomų tipai:

• Akrocentrinės chromosomos – centromera yra viename gale;
• Metacentrinės chromosomos – centromera yra centre;
• Submetacentrinės chromosomos – centromera yra tarp galo ir centro.

Norint apžiūrėti žmogaus chromosomas, pradžioje reikia paruošti auginamos periferinio kraujo limfocitų kultūros preparato tepinėlį, kuriame būtų daug ląstelių metafazės stadijoje. Chromosomoms vizualizuoti naudojami įvairūs chromosomų dažymo būdai. Paprastai analizei naudojamas šviesinis mikroskopas, prijungtas prie kompiuterinės kariotipo analizavimo sistemos. Analizuojama imersinio padidinimo objektyvu. Speciali programa nufotografuotas chromosomas automatiškai suskirsto poromis. Poros nariai yra vienodo dydžio, formos ir toje pačioje padėtyje turi sąsmauką. Be to, nudažius jose matosi toks pats charakteringas juostelių raštas. Sudėstytų poromis vaizdas, t.y ląstelės chromosomų visuma (skaičius, dydis, forma) vadinamas kariotipu.

Tiek vyrai, tiek moterys įprastai turi 23 chromosomų poras, bet vyrų vieną iš šių porų sudaro skirtingos chromosomos. Didesnioji šios poros chromosoma yra X, mažesnioji Y. Jos vadinamos lytinėmis chromosomomis, kadangi jose koduojamos sekos daro įtaką lyties determinacijai. Žmogaus chromosoma Y yra kilusi iš chromosomos X, jai labai pakitus ir sumažėjus. Ji tebeturi šiek tiek X chromosomai giminingų sekų ties kuriom tebevyksta rekombinacija (pseudo-autosominė sritis, apie 5% visos chromosomos).

Žmogaus chromosoma 2 (antroji paga dydį chromosoma) yra dviejų chromosomų susiliejimo rezultatas. Ji tebeturi antrą (nebefunkcionuojančią) centromerą bei chromosomos viduryje (ne kraštuose kai įprasta) esančias telomerines sekas. Manoma, jog chromosomos susijungė miocene, taip atskirdamos žmogaus genomą nuo šimpanzės, kuriame yra viena chromosomų pora daugiau.^[1][2]

1. ↑ It has been hypothesized that Human Chromosome 2 is a fusion of two ancestral chromosomes by Alec MacAndrew; Nuoroda tikrinta 2006-05-18.
2. ↑ Evidence of Common Ancestry: Human Chromosome 2 (video) 2007