Dasjus (skr. दस्यु = IAST: dásyu) – vedinės mitologijos būtybė: demonas, arijų priešas, kurį nukauna Indra, iš dangaus į jį žiebdamas ugnį.[1] Kitąsyk jo žudiku vadinamas Soma.[2] Indra ir Soma vadinami epitetu dásyuhán („dasjažudis“), o jų kova su dasjais – dásyuhátya („dasjažudystė“). Dasjais taip pat vadinama ir priešiškų, demoniškų būtybių aibė.
Kitas sinonimiškas vedose vartojamas žodis – Dasa (skr. दास = IAST: dāsá). Tai demoniškos, priešiškos būtybės ar jų vadas, protėvis. Dasai priešiški arijams, tvenkia upes (ā́pas), šios kartais vadinamos jų žmonomis. Dasus persekioja ir žudo Indra. „Rigvedoje“ paminėta keletas dasų vardų: Šambara (śámbara), Šušna (śuṣṇa), Namučis (namuci), Piprus (pípru), Dhunis (dhúni), Čumuris (cúmuri), Dribhyka (dṛbhīka), Rudhikra (rudhikrā́), Anaršanis, Sribinda (sṛ́binda), Ilybiša (ilībiśa) ir kt.[3]
Dasai, dasjai aprašomi kaip beveidžiai, benosiai (anā́s), menkystos (ádhara), nežmoniški (ámānuṣa), vagys (dhanín).[4] Jie priešiški dievams, aukojimui. Paprastai linkstama manyti, kad dasų, dasjų įvaizdis susidaręs iš neindoeuropietiškų tautų, kurias, keldamiesi į Indiją, užkariavę arijai.
Abu žodžiai kildinami nuo šaknų dās-/dāsati („duoti“ ?; „būti priešu“ ?) ir das- („išvargti, išsekti, silpti, alpti“). Vėliau žodžiu dāsá įvardijamas vergas, tarnas.