De finibus bonorum et malorum | |
Autorius | Markas Tulijus Ciceronas |
Šalis | Romos respublika |
Žanras | Filosofija, dialogas |
Sritis | Etika |
Kalba | Klasikinė lotynų kalba |
Išleista | 45 m. pr. m. e. |
De finibus bonorum et malorum (liet. Apie gėrio ir blogio ribas) – romėnų oratoriaus, politiko ir akademinio skeptiko Marko Tulijaus Cicerono sokratinis dialogas. Veikalą sudaro penkios knygos, kuriose vyksta trys dialogai. Dialogų metu Ciceronas aptaria filosofines epikūrizmo, stoicizmo ir Antiocho Askaloniečio platonizmo pažiūras, kurios palaiko hibridinę platonizmo ir aristotelizmo idėją. Traktatas yra sudarytas taip, kad kiekviena filosofinė sistema yra aprašoma vienoje knygoje, o ginčijama kitoje (išskyrus Antiocho požiūrį, kuris ir paaiškinamas, ir ginčijamas penktojoje knygoje). Knygos idėja buvo pradėta vystyti 45 m. pr. m. e. vasarą ir buvo parašyta per maždaug pusantro mėnesio. Kartu su Tusculanae Quaestiones, parašytu netrukus po to, ir Academica, De finibus bonorum et malorum yra vienas plačiausių Cicerono filosofinių kūrinių.
Ciceronas knygą dedikavo Markui Junijui Brutui.[1]