Didieji geografiniai atradimai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didieji geografiniai atradimai – geografiniai atradimai XV ir XVI a. sandūroje:

• 1488 m. – Bartolomėjus Diasas atrado Gerosios Vilties kyšulį;
• 1492 m. – Kristupas Kolumbas atrado Ameriką;
• 1498 m. – Vaskas da Gama apiplaukė Afriką ir rado jūrų kelią į Indiją;
• 1519–1522 m. – Fernandas Magelanas ir Elkanjo apiplaukė aplink pasaulį.

Šiuo laikotarpiu europiečių laivai plaukiojo pasauliu, ieškodami saugesnių ar greitesnių prekybos kelių, naujų prekybos partnerių, tai skatino kapitalizmo plitimą Europoje. Buvo atrasta daugybė naujų tautų ir tautelių, nubraižyti tikslesni žemėlapiai, atrasta daug naujų žemių. Garsiausi keliautojai buvo Kristupas Kolumbas, Vasko da Gama, Pedras Alvaresas Kabralis, Džonas Kabotas, Jermakas, Chuanas Ponsė de Leonas, Bartolomėjus Diasas, Ferdinandas Magelanas, Vilemas Barencas, Abelis Tasmanas, Žakas Kartjė, Viljamas Jansonas, kapitonas Džeimsas Kukas, ir daugybė kitų, kurių indėlis į geografiją nėra taip plačiai žinomas.

Geografinių atradimų amžiaus idėja atsirado Renesanse, kai pradėjo plisti naujos technologijos. Patobulėjo kartografija, navigacija, buvo sukurti geresni ginklai ir laivai. Kilo idėja atrasti kelią į Aziją per vakarus. Svarbūs įvykiai buvo karakų ir karavelių išradimas: šiais laivais galima plaukioti ne tik palyginus ramia Viduržemio jūra, bet išplaukti ir į Atlanto vandenyną.