![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
![]() |
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Emo | |
---|---|
Stilistinės ištakos: | Hardcore punk, indie rock |
Kultūrinės ištakos: | 1984-85 m. Vašingtono sritis |
Tipiniai muzikiniai instrumentai: | Gitara - Bosinė gitara - Būgnai |
Vyraujantis populiarumas: | nereguliariai per 9-ąjį dešimtmetį, tęsiant dešimtuoju ir persiritus į XXI a. |
Sintetiniai žanrai | |
Post-hardcore - Screamo | |
Regioninės stiliaus apraiškos | |
Vidurvakarių emo | |
Kita | |
Emo grupių sąrašas - Alternatyviojo roko laiko juosta - Emo (žargonas) |
Emo – hardcore punk muzikos substilius, atsiradęs XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje. Pirmiausia emo buvo vartotas kaip apibūdinimas to meto nepriklausomo (indie) roko grupėms, kurios turėjo tam tikrus nusistovėjusius bruožus.
Visų pirma emo buvo vadinama jausmingoji hardcore punk muzika, susiformavusi Vašingtono regione. Kiek vėliau pavadinimas kito į emocore, kuris apibrėžė to įkvėptas kitų regionų emotional hardcore grupes. Pavadinimas emo kilo iš to, jog tuometinės grupės neįprastai ekspresyviai ir emociškai gyvų koncertų metu atlikdavo savo programą. Labiausiai šį reiškinį atspindinčios grupės buvo Rites of Spring, Embrace, One Last Wish, Beefeater, Gray Matter, Fire Party, o kiek vėliau – Moss Icon. Pirmoji emo muzikos grupių banga pasibaigė prasidėjus dešimtam dešimtmečiui, kada atlikėjai išsiskirstė.
Prasidėjus dešimtajam XX a. dešimtmečiui, į emo muzikos sceną ėmė integruotis indie rock atlikėjai, paskatinti anuomet garsios grupės Fugazi, kurios sudėtyje buvo ankstesnių grupių Rites Of Spring ir Embrace lyderiai Ian MacKaye ir Guy Picciotto. Ši indie rock interferencija, sietina su grupėmis Sunny Day Real Estate ir Texas Is The Reason, skirtingai nei hardcore atlikėjai, įnešė į emo ramumo, sumažino chaosą ir suteikė melodijos. Šis jau vadinamasis post–emo indie rock sukėlė antrąją per paskutinįjį dešitmetį trukusią emo muzikos epochą, kuri baigėsi iširus pagrindinėms grupėms arba kai kurioms pasitraukus į overground'ą.
Pogrindžio emo grupės neišnyko, tačiau naujai susikūrusios roko kompanijos, kuriom įtaką padarė emo, žengė populiarumo keliu ir tik prisidengė žinoma tapusia stiliaus etikete, nors toliau ėmė groti populiarąją roko muziką. Šiais laikais prie emo kai kas priskiria masinių žiniasklaidos priemonių iškeltas punk-pop grupes kaip Fall Out Boy, Panic! At The Disco, tačiau tai sukelia daug diskusijų ir prieštaravimų. Iš esmės todėl, kad emo buvo pogrindžio scenos dalis ir nebuvo labai apibrėžta muzika.
Emo yra pogrindžio muzika ir emo grupėmis yra laikomos tos, kurios kuria tokią kultūrą, o ne naudojasi idėja, pritaikiusios ją masinėms populiarumo priemonėms idant patektų į komercializmo terpę.