![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Baltijos šalių bajorija (vok. Ritterschaft, angl. Baltic German nobility, est. Balti aadel, rus. Остзейское дворянство, suah. Baltisk adel) – bajorija, kuriai priklauso visi asmenys ir šeimos, Estijoje ir Latvijoje kažkada pripažinti aristokratų luomo nariais, t. y. turintys paveldimas privilegijas. Ši aristokratija nuolat egzistavo nuo šiaurinių kryžiaus žygių iki viduramžių Livonijos konfederacijos(lot. Terra Mariana) įkūrimo. Didelė dalis šios aristokratijos atkeliavo iš Lenkijos, Švedijos ir Rusijos, taip pat iš baltų vokiečių ir per šimtmečius čia apsigyvenusių aristokratų šeimų. Lietuvos diduomenė dėl istorinių, socialinių ir etninių priežasčių dažnai yra atskirta nuo Estijos ir Latvijos, kur daugiausia dominuoja vokiškai kalbantys sluoksniai. [1] Apsigyveno XII a. pabaigoje. Priklausė aukštesniajam visuomenės sluoksniui. Darė didelę įtaką latvių bei estų kalbai bei kultūrai. Nuo viduramžių vokiškai kalbantys Baltijos šalių bajorai - baltvokiečiai - sudarė daugumą pirklių ir dvasininkų bei didžiąją dalį vietos žemvaldžių bajorų, kurie faktiškai sudarė valdančiąją klasę vietinių - latvių ir estų - gyventojų tarpe. Tuo metu, kai XIX amžiuje pradėjo ryškėti ryškus baltų vokiečių etninis tapatumas, dauguma save identifikuojančių baltų vokiečių buvo ne bajorai, daugiausia priklausantys miesto ir profesinei vidurinei klasei.