Baltų religija |
---|
Pagrindai
|
Dievybės
|
Šiuolaikinė tradicija
|
Gabijà (Gabėta, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Pelengabija, Matergabija, Gabjauja?) – lietuvių ugnies deivė. Deivę mini Jonas Lasickis, pateikdamas maldelę, kurioje prašoma nekibirkščiuoti ir nekelti pavojaus (Gabie deuaite pokielki garu nuleiski kirbixtu).[1] Ugnies vardas Gabija žinomas visoje Lietuvos teritorijoje, jis gerai paliudytas tautosakoje.
Vardas kildinamas nuo gaubti, gobėti („dengti“).
Ugnis židinyje buvo migdoma (gaubiama pelenais), žadinama (įpučiama), jai aukodavo duoną (maitindavo).[2]
Krikščionybės laikais sutapatinta su Šv. Agota.[3] Gabija vadinta ir grabnyčinė rankomis lipdyta žvakė.[4]