Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.
Visatos erdvėje galaktikos išsidėsčiusios netolygiai: vienoje srityje gali būti grupė netoliese viena nuo kitos išsidėsčiusių galaktikų grupė, kitose vietose nėra visai. Tikslus galaktikų skaičius mūsų stebimoje Visatos dalyje nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie 100–130 milijardų[1][2], maksimaliai iki 200 milijardų[3], tačiau naujais paskaičiavimais manoma, kad iš tikrųjų jų turėtų būti dešimt kartų daugiau.[4] Visos galaktikos, išskyrus mūsų pačių gyvenamą Paukščių Tako galaktiką, yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas megaparsekais. Tolimiausia žinoma galaktika Abell 1835 IR1916 yra už 13,2 milijardų šviesmečių.
Manoma, kad galaktikose koncentruojasi nuo 10 milijonų iki trilijono žvaigždžių, besisukančių aplink gravitacinį centrą. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų galaktikų spiečius, o šie sudaro didelio mastelio struktūrą.
Pagal masę galaktikos varijuoja tarp 550 000 Saulės masių (galaktika Segue 2) ir 1012 Saulės masių galaktikų; palyginimui mūsų Paukščių Tako galaktikos masė yra 2*1011 Saulės masių. Dažniausias galaktikų skersmuo – 3 000–300 000 šviesmečių, palyginimui mūsų galaktikos skersmuo yra apie 30 kiloparsekų (100 000 šviesmečių).[5] Didžiausia žinoma galaktika IC 1101, 50 kartų didesnė ir 2 000 masyvesnė už Paukščių Taką, jos skersmuo apie 5,5 milijonų šviesmečių[6]. Mažiausios galaktikos apie 160 šviesmečių skersmens.
Žmonija net ir jeigu turėtų sukūrusi mechanizmą, kuriuo mūsų kosmonautai dabar galėtų keliauti šviesos greičių, stebimoje Visatos dalyje galėtume pasiekti tik 6 proc. galaktikų. Daugumos, arba 94 % galaktikų kurios nuo mūsų nutolusios per 18 milijardų šviesmečių esančių mūsų stebimoje Visatos dalyje niekuomet nepasiektume, nesvarbu kiek daug praeitų laiko, kadangi dėl Visatos plėtimosi įtakos ir didelių kosminių atstumų jos pačios nuo mūsų tolsta didesniu greičiu už šviesos greitį. Skaičiuojant nuo XXI a. ir praėjus ~100 milijardų metų, jeigu po tiek laiko šioje pačioje Visatos vietoje išliktų Saulės sistema ir mūsų Žemė, galutinai nepasiekiama taptų ir M81 galaktikų grupė[7], šiuo metu nuo mūsų nutolusi už 11,6 milijonų šviesmečių.[8]