Geometrija (gr. Γῆ, Gē – Žemė; μέτρεω, metreō – matuoju) – matematikos dalis, tirianti erdvinius ryšius. Dėl praktinio panaudojimo, geometrija buvo viena pirmųjų matematikos šakų.
Intuityviai ar iš patirties žmonės apibūdina erdvę tam tikromis bazinėmis savybėmis, vadinamomis aksiomomis. Aksiomos ne įrodomos, bet naudojamos kartu su matematiniais taško, tiesės, kreivės, plokštumos ir paviršiaus apibrėžimais loginėms išvadoms gauti.
Pirmasis geometrijos aksiomatiką apibrėžė graikų matematikas Euklidas. Praėjus tūkstantmečiui, atsirado analizinė geometrija, kur įvesta koordinačių sistema, o taškai vaizduojami kaip skaičių pora ar trejetas. Galimos ir kitos geometrijos aksiomatikos, kuriose pradinės figūros gali būti nebūtinai taškas ir tiesę, o, pvz., vektorius.[1]
Geometrija yra taikoma daugelyje sričių, pvz., mene, architektūroje, fizikoje ir kitose matematikos srityse.[2]