Gobio dykuma | |
---|---|
![]() | |
Šalis: | Mongolija, Kinija |
Susideda iš: | Altajaus Gobis, Rytų Gobis, Alašanas, Gurbantiungiutas, Ordosas |
Tipas: | mišri: yra akmeningųjų, skaldingųjų, druskingujų dalių. |
Plotas: | 1,3 mln. km² |
![]() |
Gobio dykuma (mong. Говь, kin. 戈壁, pinyin: gē bì) – didelė dykuma pietiniame Mongolijos ir šiauriniame Kinijos regionuose. 2014 m. buvo rašoma jog dykumos plotas yra 2.3 mln. km².[1] Po Sacharos tai antroji pagal dydį karštoji pasaulio dykuma.
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm kritulių. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių asilų.
Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbių fosilijų, įskaitant ir dinozaurų fosilijas.