Gyvsidabris

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gyvsidabris (Hg)
Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	80
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	200,59(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	160 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1007,1 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Xe] 4f14 5d10 6s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	149 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	+1; +2
Termodinaminės savybės
Tankis	13,55 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	8,34 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	234,31 K
Lydymosi šiluma	2,292 kJ/mol
Virimo temperatūra	629,88 K
Garavimo šiluma	59,3 kJ/mol
Molinis tūris	14,80 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg (lot. Hydrargyrum), eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Lydosi temperatūroje, aukštesnėje, nei -38,8 laipsniai C, verda prie +356.73 °C. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė. Neblogas elektros laidininkas.

Naudojamas įvairių matavimo prietaisų, rentgeno, kvarco, neoninių ir kt. lempų, įvairių metalų ir gyvsidabrio lydinių (amalgamų) gamyboje, medicinoje ir stomatologijoje.

Neorganiniai junginiai – gyvsidabrio chloridas (sublimuotas HgCl₂), gyvsidabrio sulfidas (mineralas cinoberis (HgS) – naudojami medžio, vilnų, dažų pramonėje, taip pat medicinoje, dezinfekcijai, tepalams.