Indukcija (metodas)

Indukcija (lot. inductio „įvedimas“) – tai toks tikimybinis samprotavimo būdas, kai ištyrus kai kuriuos vienos klasės objektus ir nustačius, kad jie turi tam tikrą savybę, padaroma apibendrinančio pobūdžio išvada, kad tą savybę turi visi tos klasės objektai.^[1] Indukcinio samprotavimo būdo nereikėtų painioti su matematine indukcija.

Induktyvinio mokslinio tyrimo procesas: Stebėjimai -> Stebėjimų rezultatai -> Teorijos konstravimas

Indukcinis metodas pagrįstas empiriniais tyrimais (tuo tarpu dedukcinis metodas pagrįstas logikos dėsniais).^[2]

Indukcijos išvada yra tikėtina; kadangi faktiškai ji gali būti ir teisinga, ir klaidinga. Ji reikalauja tikslesnio įrodymo.^[3]

Induktyvinio tyrimo tipas dažnai siejamas su kokybiniais tyrimais.^[4]

1. ↑ Plečkaitis, Romanas. „Logikos pagrindai“. Vilnius: Tyto Alba, 2004. p. 316-318 ISBN 9986-16-322-6
2. ↑ Ghauri, Pervez ir Kjell Gronhaug. "Research Methods in Business Studies". Harlow: Prentice Hall, 2005. p.15
3. ↑ „Logikos pagrindai ir informacijos modeliavimo metodai“. Žiūrėta 2007-08-19.
4. ↑ Ghauri, Pervez ir Kjell Gronhaug. "Research Methods in Business Studies". Harlow: Prentice Hall, 2005. p.15