Jokutai | |
---|---|
Jokutai
| |
Gyventojų skaičius | ~6700 |
Populiacija šalyse | ![]() ( ![]() |
Kalba (-os) | anglų, jokutų |
Religijos | krikščionybė, prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | maidai, vintai, mivokai, kiti Kalifornijos indėnai |
![]() |
Jokutai |
Jokutai (ar jokutsai, angl. Yokuts) – indėnų tauta, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, Kalifornijoje, daugiausia San Choakino slėnyje. Populiacija – apie 6000 žmonių. Jokutsų kalbos dabar praktiškai išnykusios, vartoja anglų kalbą. Tikintieji – krikščionys arba prigimtosios tikybos išpažinėjai.
Iki sąlyčio su europiečiais, jokutų populiacija buvo apie 18 tūkst. žmonių. Jie buvo apgyvendinę San Choakino slėnį (iki Tehačapio kalnagūbrio pietuose) ir Siera Nevados priekalnes. Skirstėsi į gentis, turinčias savo kalbas, bei į 3 stambius skyrius:
Su europiečiais jokutai susidūrė XVIII a. pab.–XIX a. pr. Po 1851 m. sutarties su JAV, jokutai prarado daugelį savo žemių lygumose. 1873 m. dalis jokutų persikėlė į Tule Riverio rezervaciją, kur javelmanių kalba tapo tarpgentine kalba. Taip pat pulkas jokutų gyvena Santa Rosos rezervacijoje Lemoro miesto apylinkėse, kiti – padrikai.
Jokutai statydavosi lengvus karkasinius būstus, dengtus nendrių žagarais (priekalnių jokutai) arba dembliais (pietų jokutai). Pietų jokutams būdingas linijinis kaimo išplanavimas. Iš nendrių gamindavosi valtis, pynė krepšius, kai kurios priekalnių gentys lipdydavo keramikos dirbinius.
Skirstėsi į mažąsias šeimas ir patrilijinius egzogaminius toteminius klanus, besijungusius į brolijas. Genties vadas buvo svarbus prekyboje, galėdavo būti tarpininku. Vadui būdavo paskiriamas pagalbininkas–pasiuntinys. Jokutų religijai būdingas šamanizmas, haliucinogeninio gėrimo iš durnaropės šaknų vartojimas.
Dabartiniai jokutai dirba daugiausia samdomus darbus (ypač žemės ūkyje), gyvena iš pašalpų. Smarkiai asimiliuoti.[1]