Kalamukhai

Kalamukhai (skr. कालामुख = IAST: Kālāmukha- 'juodaveidžiai, atsigręžę mirtin') – Pietų Indijos šaivų pakraipa; asketai tantrikai, priklausę Pašupatos tradicijai. Jų pavadinimas kilęs nuo papročio ant kaktų nešioti juodą žymę.^[1]

Kalamukhai minimi nuo VIII–IX a. Maisore ir jo apylinkėse. Vėliau kalamukhų vienuolynai minimi Šrinivaspure, Nandžangude, Baligavyje, Vidžajavadoje. Nors kai kurie autoriai (pvz., Ramanudža) kalamukhus painioja su kapalikais, tačiau šie nuo pastarųjų skyrėsi, nes kūrė vienuolynus, gyveno socialiai, o kapalikai buvo atsiskyrėliai, praktikavę daugumai labai neįprastas apeigas.^[2]

1. ↑ Kālāmukha.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 108
2. ↑ Ramendra Nath Nandi. Religious Institutions and Cults in the Deccan, c. A.D. 600-A.D. 1000, Delhi: Motilal Banarsidass, 1973.