Kalkinimas

Dirvų kalkinimas - cheminis rūgštaus dirvožemio gerinimas į jį įmaišant kalkinimo medžiagų (gesintų kalkių, klinčių, dolomito, kalcito ir kt.). Pakalkintame dirvožemyje vykstančias reakcijas galima apibendrintai išreikšti tokia chemine formule: CaCO₃+ 2H = Ca + H₂O +CO₂

Kalkinimas - universaliausia ir efektyviausia priemonė dirvožemio rūgštumui neutralizuoti ir rūgštėjimui stabdyti. Jis garantuoja ir kitų agrotechnikos priemonių, ypač tręšimo, efektyvumą. Kalkinimu ne tik neutralizuojamas dirvožemio rūgštingumas, bet ir pagerinama jo struktūra, vandens režimas, sumažinamas pasipriešinimas padargams, pagausėja judriojo fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio, sumažėja žalingo augalams judriojo aliuminio. Dėl kalkinimo suaktyvėja naudingųjų, ypač azotą fiksuojančių, mikroorganizmų veikla, skatinamas fermentų aktyvumas. Dirvų kalkinimas turi didelę ir gamtosauginę reikšmę. Kalkinės medžiagos neutralizuoja rūgščias mineralinių trąšų liekanas, kliudo patekti į augalinę produkciją radionuklidams bei sunkiesiems metalams. Pakalkinus drenažo sistema apsaugoma nuo užaugimo asiūkliais. Kalkinių medžiagų normos priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, dirvožemio tipo ir klimatinių sąlygų.

Vandens telkinių kalkinimas. Jei telkinyje vanduo rūgštus jis irgi gali būti šarminamas kalkinant. Ši priemonė seniai žinoma ir taikoma tvenkininėje žuvininkystėje. Masinis ežerų kalkinimas paplitęs Skandinavijoje.