Kalmare ledung | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Sigurdo laivynas kryžiaus žygyje | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Skandinavų pagonys | Norvegija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Sigurdas Kryžiuotis |
„Kalmare ledung“ (švedų kalba „jūrų ekspedicija į Kalmarą“[1]) – 1123 m. Norvegijos karaliaus Sigurdo Kryžiuočio vadovaujamas kryžiaus žygis, kurio tikslas buvo sukrikščioninti Smolando regioną. Kryžiaus žygį galima datuoti gana tiksliai, remiantis Snorio Sturlusono informacija, kad žygis turėjo vykti vasarą prieš „didžiąją tamsą“. 1124 m. rugpjūčio 11 d. įvyko saulės užtemimas, o tai reiškia, kad kryžiaus žygis greičiausiai vyko 1123 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais.[2]
Nors iki 1080 m. likusi Švedijos dalis bent jau iš pažiūros tapo krikščioniška, Smolando provincija su krikščionybe susidūrė labai retai ir 1120 m. tebebuvo atvirai pagoniška, o gyventojai vis dar atvirai garbino skandinavų dievus. Sigurdas Kryžiuotis sudarė sutartį su Danijos karaliumi Nilsu, kad surengs kryžiaus žygį į Smolandą ir privers pagonis priimti krikščionybę. Apie (krikščionišką) Švedijos karalių neužsimenama, nors kryžiaus žygis vyko prieš nominaliai Švedijos provinciją, o Danijos karalius buvo vedęs švedų princesę Margaritą Fredkulą. Danijos karalius nesilaikė susitarimo ir niekada nedalyvavo kryžiaus žygyje, tačiau Norvegijos karalius 1123 m. įvykdė kryžiaus žygį. Šiuolaikiniai švedų šaltiniai patvirtina, kad pietrytiniame Smolando kampe ir Elando saloje vyko karas tarp pagonių ir norvegų kryžiuočių. Pranešama, kad norvegų kryžiuočių kariuomenė sėkmingai privertė gyventojus paklusti krikščionių tikėjimui ir į Norvegiją parsigabeno 1500 galvijų bei daug vertingų daiktų.[3]