Kanonizacija

Kanonizacija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčiose mirusiojo pripažinimas šventuoju.^[1]

Stačiatikių bažnyčiose šiuo metu šventaisiais asmenis dažniausiai skelbia aukščiausia valdymo institucija – Sinodas. Katalikų bažnyčioje šiuolaikines kanonizacijos taisykles 1642 m. nustatė popiežius Urbonas VIII. Katalikų bažnyčioje kanonizacijos proceso metu popiežiaus paskirta komisija tikrina, ar kandidatas atitinka šventumo kriterijus. Dažniausiai tai būna palaimintasis po beatifikacijos proceso, kurio gyvenimas, stebuklų tikrumas^[2] ir kiti aspektai yra vėl atidžiai tiriami. Asmuo įprastai skelbiamas šventuoju ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po jo mirties. Nuo XII a. kanonizacijos aktu popiežius duoda sutikimą naujo šventojo viešam kultui. Nuo XV a. kanonizacijos aktas atliekamas Romos Šv. Petro bazilikoje.

1. ↑ Kanonizacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 336 psl.
2. ↑ „Saint“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2018-12-26.