Karakalpakai

Karakalpakai
Gyventojų skaičius	550 000
Populiacija šalyse	Uzbekija, Turkmėnija, Kazachstanas
Kalba (-os)	karakalpakų
Religijos	musulmonai sunitai
Giminingos etninės grupės	kazachai, nogajai, totoriai ir kitos tiurkų kipčiakų grupės tautos

Karakalpakai (karakalpak. Qaraqalpaq) – Uzbekijoje prie Aralo jūros gyvenanti tiurkų tauta. Jie turi savo autonomiją, Karakalpakiją. Kalba tiurkų šeimai priklausančia karakalpakų kalba. Tikintieji – daugiausia musulmonai sunitai.

Tradiciškai verčiasi pusiau klajokline gyvulininkyste (galvijų auginimu), drėkinamąja žemdirbyste, žvejyba. Amatai: medžio drožyba, kilimų audimas, siuvinėjimas, juvelyrinių dirbinių gamyba, odos apdirbimas. Tradicinis būstas – jurta.

Karakalpakai turi gausų folklorą – dainų, pasakų, legendų, žodinių ir rašytinių epų (žymiausi – „Keturiasdešimt merginų“, „Alpamyšas“, „Koblan“). Išlaikę tradicinės aprangos elementus, muzikos instrumentus.

Karakalpakų protėviai buvo masagetų ir sakų gentys, VII-II a. pr. m. e. gyvenusios į pietus nuo Aralo jūros. VI-VIII a. jos buvo smarkiai paveiktos tiurkų genčių. Karakalpakų tauta pradėjo formuotis VIII-X a., kuomet dalis pečenegų ir ogūzų susiliejo su kipčiakais, atsikėlusiais nuo Irtyšiaus, perėmė jų kalbą. XIV–XV a. pab. etnogenezei įtaką padarė nogajai. Karakalpakai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVI a. pab.^[1]

1. ↑ Karakalpakai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003