Kariauna – nedidelė reguliari profesionalių raitųjų karių kariuomenė, savotiška genties vado, vėliau kunigaikščio asmens gvardija. Lietuvoje atsirado karinės demokratijos laikotarpio pabaigoje, formuojantis ankstyvojo feodalizmo struktūroms, ir iš pradžių gyvavo kaip menkai organizuota „vienkartinė“ protokariauna, kurios nariai ar bent jau jų dauguma gyveno savo ūkiuose ir buvo ekonomiškai nepriklausomi nuo kariaunos vado.