Back Акириллица Abkhazian Cyrilliese skrif Afrikaans Kyrillisches Alphabet ALS የቂሪሎስ አልፋቤት Amharic Alfabeto cirilico AN كتابة كريلية Arabic حروف كيريلى ARZ চিৰিলিক লিপি Assamese Alfabetu cirílicu AST Кириллияб хъвай-хъвагӀи AV
| Kirilica | |
|---|---|
| |
| Tipas | abėcėlė |
| Naudojamas kalbose | daug slavų kalbų: rusų, bulgarų, serbų ir kt. |
| Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | IX a.-dabar |
| ISO 15924 | cyrl |
| Kilmė | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Graikų raštas Kirilica |
| Dukterinės sistemos | kirilicos variacijos |
| Kirilicos abėcėlė | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Slavų raidės | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ne slavų raidės | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Archajiškos raidės | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kirilicos raidžių sąrašas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kirilica, taip pat kirilika[1] arba azbuka – abėcėlinė rašto sistema sukurta IX a. pabaigoje Bulgarijoje graikų rašto pagrindu ir pradžioje skirta rašyti senąja bažnytine slavų kalba.[2][3][4] Vėliau jos pagrindu sukurtos abėcėlės kitoms, daugiausia slavų, kalboms, taip pat neslaviškų tautų, gyvenančių Rusijoje, kalboms. Nuo 2007 m. tai viena iš trijų oficialų rašto sistemų Europos Sąjungoje (greta lotynų ir graikų rašto).[5]
- ↑ Kaip rašyti: „kirilika“ ar „kirilica“? [neveikianti nuoroda] VLKK. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.
- ↑ Kirilika. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.
- ↑ „Cyrillic alphabet“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.
- ↑ Верещагин Е. М. КИРИЛЛИЦА Archyvuota kopija 2022-09-26 iš Wayback Machine projekto.. Большая российская энциклопедия. Том 14. Москва, 2009, стр. 22
- ↑ Orban, Leonard (2007-05-24). „Cyrillic, the third official alphabet of the EU, was created by a truly multilingual European“ (PDF). European Union. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)