Kirvis – įrankis su dažniausiai metaline galva ir mediniu kotu. Įrankis pritaikytas kirsti medį, skaldyti malkas, statybai ar kapoti mėsą.
Kirvio aštrioji dalis yra ašmenys, bukoji vadinama pentimi. Kirvis su ašmenimis, statmenais penčiai, vadinamas vedega.
Kirvis kaip simbolis dažnai naudojamas heraldikoje.
Senovėje ir viduramžiais kirviai buvo artimos kovos ir svaidomi ginklai. (žr. kovos kirvis, bardišius, franciska, tomahaukas)
Pirmųjų kirvių galvos būdavo akmeninės, vėliau varinės, bronzinės, geležinės ir plieninės, medžiaga kito priklausomai nuo žmonijos technologinių pasiekimų. Kirvių kotai būna mediniai, plastikiniai ar kompozitiniai (pvz., iš stiklaplastikio).