Kladizmas (gr. κλάδος (klados) – šaka) – 1950 m. Vilio Heningo pasiūlytas metodas, kaip nustatyti organizmų filogenetinius (giminystės) ryšius ir kaip sudaryti filogenetines schemas (medžius). Kiekviena monofiletinė (t. y. kilusi iš vieno protėvio) šaka vadinama klada (monofiletine šaka). Nuo XX a. antrosios pusės kladizmas ypač populiarus tarp Vakarų šalių biologų sistematikų, bet per paskutinius 25-30 metų populiarėjantis Lietuvoje ir Rytų Europos šalyse.[1]