Kvazaras

ULAS J1120+0641 kvazaro, maitinamo supermasyvios juodosios bedugnės, kurios masė yra du milijardai kartų didesnė už Saulės masę,[1] akrecinis diskas. Dailininko iliustracija.

Kvazaras – aktyvus galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa galaktika. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos akrecija į juodąją bedugnę, esančią tos galaktikos centre. Pirmieji kvazarai buvo aptikti pagal spinduliavimą radijo diapazone (nuo angl. quasi-stellar radio source – „kvazižvaigždinis radijo šaltinis“). Tik gerokai vėliau buvo rasta, kad tik apie 10 % visų kvazarų yra aktyvūs radijo diapazone – radijo kvazarai. Likusi dalis yra vadinamieji tylieji kvazarai, kurie neturi stipraus radijo spinduliavimo.

Kvazarai yra labai nutolę nuo mūsų ir skleidžia radijo ir kitokiomis bangomis nepaprastai daug energijos – dešimtis ar net tūkstančius kartų daugiau negu visa Galaktika. Antra vertus, kvazaro aktyvioji sritis yra žvaigždės dydžio – tai liudija greitas kvazarų spinduliavimo kitimas. Kvazaro radijo portretui būdingos dvi „ausys“, kurias sudaro į šalis trykštančios plazmos čiurkšlės, išsiskleidžiančios į didžiulius plazmos debesis. Remiantis kvazarų ir aktyviųjų galaktikų spinduliavimo panašumais bei aptikus aplink daugelį kvazarų galaktikų pėdsakus, dabar kvazarai laikomi branduoliais labai aktyvių galaktikų, egzistavusių Visatos raidos pradžioje (mus pasiekianti tolimų kvazarų šviesa yra išspinduliuota prieš milijardus metų ir praneša apie Visatos jaunystę).

Jei kvazaro raudonasis poslinkis z=5,8, jis tolsta maždaug 95 % šviesos greičiu, aktyvaus spinduliavimo periodas trunka 10–100 mln. metų, apie 10 % kvazarų yra stiprūs radijo bangų šaltiniai.

Pirmasis atrastas ir artimiausias kvazaras buvo 3C 273, kuris yra už 2 mlrd. šviesmečių.[2] Vėliau buvo randami vis nauji ir didesni kvazarai. 2011 m. atrastas ULAS J1120+0641 tuo metu buvo didžiausias žinomas, o jo raudonasis poslinkis buvo z=7,1.[3] 2017 m. atrasto kvazaro ULAS J1342+0928 raudonasis poslinkis buvo z=7,54. 2021 m. sausį atrastas kvazaras QSO J0313–1806 tapo tolimiausiu ir didžiausiu kvazaru, kurio raudonasis poslinkis buvo z=7,64.[4][5][6]

  1. „Most Distant Quasar Found“. ESO Science Release. Nuoroda tikrinta 2011-07-04.
  2. Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 19 p. ISBN 9986-02-895-7.
  3. ESO (2011-06-29). „Most distant quasar found“. Astronomy Magazine. Suarchyvuotas originalas 2011-08-06. Nuoroda tikrinta 2011-06-30.
  4. Temming, Maria (2021-01-18), The most ancient supermassive black hole is bafflingly big, 199, Washington, D.C.: Society for Science & the Public, p. 4. Nuoroda tikrinta 28 vasario 2021 
  5. Tasoff, Harrison (2021-01-28), Researchers discover the earliest supermassive black hole and quasar in the universe. Nuoroda tikrinta 28 vasario 2021 
  6. "238.01. A Luminous Quasar at a Redshift of z=7.64", American Astronomical Society 237th Meeting, 2021-01-12 

From Wikipedia, the free encyclopedia · View on Wikipedia

Developed by Nelliwinne