Lava

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lava – daugiausia silikatinės sudėties masė (SiO₂ sudaro nuo 40 iki 95 %), ugnikalnių išsiveržimo metu pasiekusi viršutinius žemės plutos sluoksnius ar išsiveržusios į išorę. Vis dar giliai žemėje esanti tokia pati medžiaga vadinama magma.

Išsiveržusios iš ugnikalnio skystos lavos temperatūra paprastai būna nuo 700 °C iki 1200 °C. Nors tai gana klampus skystis – iki 100 000 kartų klampesnis už vandenį, tačiau kol sustingsta ir sukietėja lava gali ilgai tekėti žemės paviršiumi. Sustingusi lava suformuoja magmines, efuzines uolienas.

Terminas greičiausiai kilęs iš lotynų kalbos žodžio labes – tekėti. Apibūdinant išsiveržusią magmą pirmą kartą šis terminas pavartotas Francesco Serao ^[1], kuris aprašė Vezuvijaus išsiveržimą 1737 m. gegužės 14 – birželio 4 d.

1. ↑ [1] Archyvuota kopija 2006-09-28 iš Wayback Machine projekto.