Šis straipsnis apie augalą liną. Apie Popiežių Šventąjį Liną skaitykite straipsnyje Šventasis Linas. Apie kitas žodžio Linas reikšmes skaitykite straipsnyje Linas (reikšmės).
Vienmetės ir daugiametės žolės bei puskrūmiai. Turi pražangiai arba rečiau priešiškai išsidėsčiusius, siaurus lapus. Vaisius – dėžutė.
Kai kurios rūšys labai svarbūs techniniai augalai, duodantieji pluoštą bei riebalingas sėklas, iš kurių gaunamas aliejus.
Auginami nuo seniausių laikų, tačiau nustatyti, kur yra pirminė linų tėvynė – sudėtinga. Yra manoma, kad seniausiai linai buvo auginami Kinijos bei Indijos kalnuotuose rajonuose, taip pat Užkaukazėje ir Viduržemio pajūrio šalyse. Palestinoje ir Egipte linų pluoštas buvo gaminamas 4-5 tūkstantmetyje pr. m. e. Egiptiečiai iš lininio audinio siuvo rūbus, darė bures ir virves. Iš Indijos linai pateko į Graikiją ir Romą, o iš ten į Vakarų Europą.
Iš Azijos linus atsigabeno skitai, o vėliau juos perėmė Rusija, kur buvo gaminama drobė, burės.
Iš viso apie 100 rūšių. Lietuvoje auga arba auginama:
