Logosas

Logosas (sen. gr. λόγος – žodis, kalba, mintis, sąvoka, protas) – filosofinė sąvoka, kuri reiškia visuotinę pasaulio tvarką, dėsnį, beasmenį kosminį protą.^[1]

Pirmasis terminą „logosas“ filosofiniame kontekste pavartojo Heraklitas Efesietis.^[2] Šiuo terminu jis žymėjo visuotinai kintančių pasaulio daiktų ryšių ir santykių pastovumą, būtinumą, visuotinį dėsningumą.^[3]

Stoikai laikė logosą materialia kosmoso siela, universaliu tikslingumu, substancija, iš inertiškos materijos formuojančia daiktus.^[4][5]

Filonas Aleksandrietis, gnostikai graikų logoso sampratą sujungė su biblinio Dievo vaizdiniu. Jiems logosas – dieviškasis protas, mintis ir žodis, sukūrę ir sujungę pasaulį. Anot Filono Aleksandriečio, pasaulis (kosmosas) – tesąs logoso atvaizdavimas.^[6]

Krikščionybėje (Evangelija pagal Joną, Bažnyčios Tėvų doktrinos) logosas – Dievo žodis, virtęs kūnu, Jėzus Kristus, antrasis trejybės asmuo.^[7] Grigalius Nysietis, vienas iš Kapadokijos Tėvų, mokė, kad Kristuje logosas, vienas dieviškas asmuo, savyje sujungė dievišką ir žmogišką prigimtis.^[8]

Logosui giminingos kinų dao ir budistų dharmos,^[9] indų brahmano sąvokos.

1. ↑ http://www.britannica.com/EBchecked/topic/346460/logos
2. ↑ Cambridge Dictionary of Philosophy (2nd ed): Heraclitus, 1999.
3. ↑ http://www.egs.edu/library/heraclitus-of-ephesus/biography/ Archyvuota kopija 2013-09-03 iš Wayback Machine projekto.
4. ↑ Tripolitis, A., Religions of the Hellenistic-Roman Age, pages 37–38. Wm. B. Eerdmans Publishing.
5. ↑ W. K. C. Guthrie, The Greek Philosophers: From Thales to Aristotle, Methuen, 1967, p. 45.
6. ↑ Cambridge Dictionary of Philosophy (2nd ed): Philo Judaeus, 1999.
7. ↑ May, Herbert G. and Bruce M. Metzger. The New Oxford Annotated Bible with the Apocrypha. 1977.
8. ↑ http://people.bu.edu/wwildman/bce/mwt_themes_210_gregorynyssa.htm
9. ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. MELI institutas, Vilnius.