|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Latgalių genties žemė: Lotigola / Лотыгола | |
|---|---|
| |
| Folkenbergo pilies kalnas | |
| Šalis | Latvija (Latgala) |
| Tautos | latgaliai |
| Kalba | latgalių kalba |
| Laikotarpis | X a. – 1264 m. |
| Miestai | Folkenbergas |
| |
Lotigola, Lotigolos žemė (latv. Lotigola, latg. Lotygola, bltr. Лотыгола) – senovinis latgalių kraštas (žemė), egzistavusi iki XIII a vidurio.
Žemė užėmė pietrytinį latgalių gyvenamo arealo pakraštį, ir jos teritorija buvo dabartinių Latvijos (Rėzeknės, Ludzos, Kraslavos savivaldybės), Baltarusijos (Verchniadzvinsko ir Rasonų rajonai) ir Rusijos (Sebežo rajonas) teritorijose. Geografiškai apėmė Latgalos aukštumą.
Svarbiausias žemės centras buvo Makuonkalnas (Mākoņkalns), kur stovėjo latgalių medinė pilis. XIII a. pradžioje Lotigola buvo viena iš Lietuvos kunigaikštystės sąjungininkių. Kurį laiką Lotigola buvo valdoma iš Jersikos kunigaikštystės. Būdami labai arti Polocko kunigaikštystės, atrodo, jos gyventojai priėmė stačiatikių tikėjimą.[reikalingas šaltinis]
Vėliau žemę užėmė kryžiuočiai. Tačiau 1242 m. pralaimėję Ledo mūšį, jie apleido šią teritoriją. 1264 m. tarp Vokiečių ordino ir Polocko kunigaikščio Gerdenio sudaryta sutartis perleido vakarinę Lotigolos dalį vokiečiams. Šie Makuonkalne pastatė Volkenbergo pilį. Rytinė dalis perėjo Polockui.
Svarbiausios kryžiuočių pilys regione buvo Daugpilis, Kraslava, Rėzeknė, Ludza ir Indrica. XIII a. II pusėje žemė buvo panaikinta, ir joje suformuota Rėzeknės fogtystė ir Dinaburgo komtūrija.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
