Migdolas

Prunus dulcis
Migdolas (Prunus dulcis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Eilė: Erškėtiečiai ( Rosales) Šeima: Erškėtiniai ( Rosaceae) Gentis: Slyva (gentis) ( Prunus) Pogentė: Migdolas (pogentė) ( Amygdalus) Rūšis: Migdolas ( Prunus dulcis)

Migdolas (Prunus dulcis, sin. Prunus amygdalus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, slyvų (Prunus) genties medis. Natūraliai paplitęs Artimuosiuose Rytuose (Irane, Saudo Arabijoje, Levanto regione, pietų Turkijoje), o auginamas Viduržemio jūros regione, Pakistane, Kinijoje, JAV, Australijoje.^[1]

Migdolas – 4-10 m aukščio lapus metantis medis. Kamieno skersmuo ~30 cm. Lapai lacentiški, 1,2-4 cm pločio. Žiedai rausvi, 3-5 cm skersmens, su 5 vainiklapiais. Ant šakos susiformuoja po du žiedus ir žydi anksti pavasarį. Vaisius – 3,5-6 cm ilgio kaulavaisis. Migdolo vaisiaus branduolys (vadinamas migdolo riešutu) naudojamas kulinarijoje.

Želdynuose ir privačiose kolekcijose yra auginamas Keružinis migdolas Amygdalus nana L. Krūmai 0,7-1 m aukščio ir apie 2 m pločio.

1. ↑ Migdolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-06.