Minezingeris (vok. Minnesinger iš Minne 'meilė' + Singer 'dainius') – viduramžių Vokietijos klajojantis dvaro poetas, kuriantis ir dainuojantis dainas apie meilę ir riterių žygius.[1] Jų dainose garbinama širdies dama, apdainuojamas susitikimas ir liūdnas išsiskyrimas su ja. Minezingerių tradicija apima XII–XIV a. Vienais žymiausių minezingerių laikomi Volframas fon Ešenbachas bei Valteris fon der Fogelveide.