Molas

Molas (lot. moles 'užtvanka') − uosto, prieplaukos, laivų statyklos hidrotechnikos statinys, saugantis akvatoriją nuo bangų, ledonešio, užnešimo sąnašomis.^[1]

Priklausomai nuo bangavimo intensyvumo, molas gali būti statomas ilgas ar trumpas: jis gali būti ir 10 m pločio bei kelių šimtų metrų ilgio. Molai statomi iš didelių akmenų, didelių (50–1000 t) betono ar tuščiavidurių gelžbetoninių blokų (tuštumos pripilamos balasto).

Molas vienu galu (šaknimi) remiasi į krantą (čia būna sandėlių, krovimo įrenginių, kelių), antruoju (galva) išsikiša į akvatoriją iki gylio, atitinkančio uostą lankančių laivų grimzlę (jame dažniausiai statomas švyturys, įrengiama prieplauka).^[1] Dažnai jungiamas su bangolaužiu. Kai uostas yra užtakyje, iš dalies apsaugotame nuo bangavimo, užtenka vieno molo. Kitais atvejais (pvz., užtakio anga plati, vyraujantys vėjai pučia lygiagrečiai krantui, pakrantė sekli, ir į uostą įplaukiama kanalu) paprastai statomi du molai.

Dažniausios molų rūšys:

• šlaitiniai
• vertikalieji,
• mišrieji
• tiltiniai

1. ↑ ^{1,0 1,1} Molas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009