Nahi, Nuhai, Nuha (nhy) – išminties dievas ir viena iš dviejų svarbiausių Samudo arabų dievybių (greta Rudos);[1][2][3] Nahi laikytas dievu protėviu, šalies valdovu, taip pat kupranugarių bei šulinių globėju.[1][3]
Teigiama, kad Nahi galėjo būti ir Mėnulio dievybė.[1] Vokiečių istoriko Dierk Lange teigimu, Nahi buvo Saulės dievybė, Ruda – Mėnulio dievybė, o Ataršamajinas buvo siejamas su Venera; šios dievybės esą sudarė triadą, kurią garbino šiaurinių arabų genčių konfederacija Yumu'il.[4] Asirų įraše sutinkamas Nahi epitetas „pakylėtoji Saulė“; viena vertus iš to galima spręsti, kad ši dievybė buvo siejama su Saule, kita vertus, šis epitetas gali būti suprantamas perkeltine prasme – kaip nurodąs į išmintį.[5]
Dumato oazėje stovėjo Nahi statula.[3] Asirijos valdovas Senacheribas šią oazę užėmė, o Nahi, Rudos ir kitų dievų statulas išsigabeno į Nineviją.[1] Asirai dar išsigabeno Ataršamajino, Dajos, Abir-ilu bei Atar kurumos statulas.[6] Visgi vėliau šios statulos buvo sugrąžintos į Dumato oazę:[1] dievų statulas (drauge su žyne, vardu Tabua) arabams grąžino karalius Esarhadonas. Po kurio laiko, arabams sukilus, asirai jas vėl išsigabeno.[6]
Esarhadono ir Ašurbanipalo įrašai laikomi ankstyviausiu žinių apie senovės arabų religiją šaltiniu.[6]