Naratologija – būdai, nurodantys, kaip teorija, naratyvo tyrimai bei struktūra veikia mūsų suvokimą.[1] Nors iš esmės žodis remiasi bet kokiu sistemingu naratyvo tyrinėjimu, tačiau praktiškai jis yra labiau apibrėžtas. Tai yra anglizmas, kilęs iš prancūziško žodžio narratologie, kurį pristatė Cvetanas Todorovas (Grammaire du Décaméron, 1969).[2] Naratologija buvo naudojama dar gerokai prieš jos atsiradimą. Jos teorinės ištakos yra siejamos su Aristoteliu („Poetika“), bet nutarta, jog modernioji naratologija prasidėjo nuo rusų formalistų, daugiausia Vladimiro Propo (Morphology of the Folktale, 1928).