Nesavastingumas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Straipsnių serija
Budizmas
Pagrindai Devyni vienijantys teiginiai Taurusis aštuonialypis kelias Keturios tauriosios tiesos Trys brangenybės
Pagrindinės sąvokos Trys būties požymiai: Nepasitenkinimas · Laikinumas · Nesavastingumas Dharma · Skandha · Šūnjata · Atbudimas · Nirvana · Atgimimas · Samsara · Sąlygotoji kilmė · Karma
Veikėjai ir vietovės Mitologija · Sidharta Gautama Buda · Bodhisatva Piligrimystės vietovės
Mokyklos Theravada Hinajana · Mahajana · Vadžrajana · Lamaizmas Čan · Dzen · Son
Tekstai Tripitaka · Pali kanonas Mahajanos sūtros
Sąvokos ir vardai Sanskritiškos kilmės Pali kalbos kilmės
Ž • A • R

Nesavastingumas (skr. अनात्मन् = IAST: anātman „ne-atmanas“, pali anatta) – budizmo terminas, apibūdinantis kiekvieną būtybę, kaip neturinčią savasties – nemirtingo, vientiso ir nepriklausomo pagrindo, kuris būtų nekintantis ir amžinas. Pali budizmo raštai mini, kad visos gyvos būtybės susidaro iš penkių dalių vadinamų skandhais, kurie neturi savasties.